2011 m. archyvas
Ežerėlyje koncertavo Vilniaus kvartetas ir Joana Gedmintaitė
Lapkričio 6 dienos popietę Ežerėlio šv. Antano Paduviečio bažnyčioje įvyko klasikinės W. A. Mocarto muzikos koncertas. Gražiausius šio kompozitoriaus kūrinius atliko Valstybinis Vilniaus kvartetas ir konkurso „Triumfo arka“ nugalėtoja, solistė Joana Gedmintaitė (sopranas). Renginį vedė ir apie W. A. Mocarto muzikos subtilybes pasakojo muzikologė Zita Kelmickaitė.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos organizuojamas klasikinės muzikos ciklas „Muzikos enciklopedija gyvai“ šį kartą Ežerėliui dovanojo „Popietę su W. A. Mocartu“. Kovo mėnesį LNF ir Ežerėlio kultūros centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią abi įstaigos įsipareigojo puoselėti ir plėtoti profesionalaus meno kultūrą. Ši sutartis suteikia Ežerėlio bendruomenei galimybę išgirsti gražiausius ir reikšmingiausius Vakarų Europos muzikos pavyzdžius, išvysti žinomiausius ir profesionaliausius Lietuvos klasikinės muzikos atlikėjus bei ansamblius. „Muzikos enciklopedija gyvai“ – tai 20 teminių muzikos edukacinių renginių programa Lietuvos regionams, skirta pristatyti ir supažindinti įvairaus amžiaus ir socialinio sluoksnio klausytojus su pasaulio muzikos stilių, žanrų įvairove, jų sąlytį su kitais menais (daile, literatūra, architektūra) istoriniame XV – XXI a. kontekste.
Gausus būrys ežerėliečių, klasikinės muzikos mylėtojų, sekmadienio popietę atėjo pasiklausyti Valstybinio Vilniaus kvarteto ir solistės Joanos Gedmintaitės. Pusantros valandos renginyje buvo gausu W. A. Mocarto kūrybos kūrinių bei šmaikščių muzikologės Zitos Kelmickaitės įžvalgų apie klasicistinę muziką ir visą Klasicizmo epochą. Šiame koncerte buvo aprėptos visos epochos meno rūšys, nes koncerte skambėjo ne tik šiam laikotarpiui būdinga muzika, bet ir multimedijos pagalba demonstruojamos architektūros bei tapybos darbų skaidrės.
Kaip teigė muzikologė: „Klasikinė muzika – lyg brangūs vaistai, kurie sustyguoja, subalansuoja visą žmogaus dvasinį pasaulį.“ Tad gavę didelę dozę „vaistų“, pasiekę aukščiausią harmonijos laipsnį, ežerėliečiai patraukė rudenio lapais nubarstytais takais link savo namų ir su naujais potyriais laukia naujų klasikinės muzikos vakarų.
Ežerėlis dovanojo šventę gražiai besitvarkančių sodybų šeimininkams
Pasibaigus Kauno rajono gražiausių sodybų konkursui, Ežerėlis taip pat paskelbė savo miesto gražiausiai besitvarkančias sodybas.
Pavasarį, kai sodai pasipuošia pačiais gražiausiais žiedais, seniūno įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri užsuko beveik į kiekvieno ežerėliečio kiemą ir sudarė ilgą, gražiai besitvarkančių sodybų sąrašą. Spalio 21 dienos vakarą, kai pagrindiniai lauko darbai jau nudirbti, kultūros centras pakvietė bendruomenę į edukacinę – pramoginę vakaronę „Kai sodai žydi pasakų žiedais“. Renginio metu buvo apdovanoti 2011–ųjų metų gražiausiai besitvarkančių sodybų šeimininkai.
Vakaronė prasidėjo lyrišku Ežerėlio kultūros centro moterų tautinių šokių „Vijoklė“ (vad. R. Rudaitienė) šokiu „Sesė sodą sodino“. Šis, žydinčių obelų šakelėmis išpuoštas šokis, puikiai papildė renginio temą ir atmosferą. Kiek vėliau, vakaronės vedėjų Živilės ir Deivido paraginti, visi penki seniūnaičiai įnešė ir sceną papuošė pačių sukomponuotomis puokštėmis. Puokštės simbolizavo gražiausius Ežerėlio „pasakų žiedus“, kurie ištisus metus puošia seniūniją. Netrukus į „pražydusią“ sceną seniūnas Gedvydas Celiešius ir gražiausių sodybų apžiūros komisijos pirmininkė Inutė Strašinskienė pakvietė tris konkurso laimėtojus. Garbingą trečiąją vietą iškovojo Roma ir Rimas Motiejaičiai, antrąją vietą užėmė Aldonos Vaitiekienės sodyba – šių dviejų sodybų šeimininkai buvo apdovanoti seniūno padėkos raštais, atminimo dovanėlėmis bei gėlėmis. Garsiai skambant fanfaroms ir susirinkusiųjų plojimams, paskelbta 2011–ųjų metų Ežerėlio gražiausiai besitvarkanti sodyba. Jos šeimininkams Auksutei ir Valdui Šapailams buvo įteiktas padėkos raštas, vardinė lentelė, kabinama ant namo, bei didžiulė gėlė, kuri dar labiau paįvairins ir taip gražiai tvarkomą sodybą.
Po visų gražiausių sveikinimų ir apdovanojimų prasidėjo edukacinė vakaronės dalis. Joje patarimus ir savo patirtimi dalijosi Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, Kauno rajono gražiausių sodybų konkurso komisijos pirmininkė Raminta Popovienė, Kauno rajono savivaldybės ekologė, vyriausioji specialistė Giedrė Juknienė. Įdomią, aktualią ir labai naudingą paskaitą vedė Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto docentas Romualdas Misius, o naujausias sodybų apželdinimo tendencijas pristatė UAB „Tulpmedis“ savininkas, „Dubravos“ urėdijos urėdas Kęstutis Šakūnas.
Kad susirinkusiesiems vakaronė būtų ne tik praktiška, bet ir turininga, tarpuose tarp edukacinę dalį vedusių lektorių, visiems susirinkusiesiems koncertavo Ežerėlio kultūros centro tercetas „Svaja“ (vad. R. Mažeikienė) ir kapela „Samanėlė“ (vad. R. Marma), o senąsias lietuvių laiudies dainas ir šokius priminė Raudondvario kultūros centro folkloro ansamblis „Piliarožė“ (vad. A. Svidinskas). Po praktinės vakaronės dalies, visi susirinkusieji persikėlė prie bendro vaišėmis nukrauto stalo, o linksmiems šokiams pakvietė muzikantas Gintaras.
„Šiandien čia, po vienu stogu, susirinko visas Ežerėlio „Darbštumas“, „Tradicija“ bei „Grožis“. Rudens lapais nubarstyta, gimtinė šį vakarą Jums taria „Ačiū“. Tai ji pačiomis gražiausiomis spalvomis, paukštelių balsais, tėviškės pievų kvapais prisišaukė Jūsų širdis, mintis ir darbščias rankas. Kaip švenčiausią auką į krašto puoselėjimą Jūs įdėjote savo prakaito lašą.“ – atsisveikindami visiems gražiai besitvarkančių Ežerėlio sodybų šeimininkams ir vakaronės svečiams dėkojo renginio vedėjai.
Taip, iki vėlyvo vakaro užtrukęs, baigėsi tradicinis kultūros centro renginys „Kai sodai žydi pasakų žiedais“. Švytinčiais iš laimės veidais vakaronės dalyviai skirstėsi kiekvienas į savo sodybas, kur po trumpų atokvėpio valandėlių vėl užvirs intensyvus ir kūrybingas darbas puoselėjant kiemo ir viso Ežerėlio grožį.
„Nesakyki, kad ruduo“ – šventė, pagerbusi Ežerėlio senjorus
Spalį visame pasaulyje minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, Ežerėlio bendruomenė taip pat suvienijo jėgas tam, kad būtų atkreiptas dėmesys į senjorų socialines ir adaptavimosi problemas. Spalio 2 dieną (sekmadienį) įvyko tradicinis kultūros centro organizuojamas renginys „Nesakyki, kad ruduo“.
Šios popietės metu buvo pamirštos visos problemos, kasdieniai rūpesčiai ir ligos. Prie vaišėmis nukrautų stalų Ežerėlio senjorai ir neįgaliųjų klubo nariai vieningai traukė lietuvių liaudies dainas, sukosi bendrame šokių rate ir net skaitė savo pačių kurtas eiles. Pagyvenusius žmones sveikino Kauno rajono savivaldybės Tarybos narys Saulius Davainis ir Ežerėlio bendruomenės pirmininkas Artūras Kuzmickas. Koncertinėje dalyje savo pasirodymus susirinkusiems dovanojo Voškonių kaimo kapela „Jovaras“ (vad. P. Vaičiulionis), solistė Miglė Urlikaitė, eiles skaitė kultūros centro meno vadovė Živilė Girdauskaitė. Po koncerto, niekam neskubant namo, buvo surengtos improvizuotos lietuvių liaudies dainų varžytuvės. Netausodami jėgų ir balso, popietės dalyviai draugiškai „traukė“ žinomas, ne vienam ašarą įšspaudžiusias dainas, o sustoję nusifotografuoti bendrai nuotraukai, iškėlę rankas į viršų, balsingai sudainavo patriotinę dainą „Žemėj Lietuvos“.
Matant laime spinduliuojančias senjorų akis, iš džiaugsmo švytinčius veidus ir nuoširdų, draugišką bendravimą, kuris truko dar ilgai, nelieka abejonių, kad tokios pagyvenusių žmonių popietės yra reikalingos ir itin svarbios. Tik šią dieną pasimiršta buities rūpesčiai ir net žiauriausios ligos, tik tą popietę visi senjorai ir neįgalieji pasijuto pilnaverčiais bendruomenės nariais, buvo suprasti, gerbiami ir mylimi. Pagyvenę Ežerėlio žmonės dar ilgai „nesakys, kad ruduo“, nes organizatoriai jiems dovanojo pačių jautriausių ir gražiausių emocijų puokštę.
Kauno rajono Derliaus šventėje Ežerėlis pasekė „Miško“ pasaką
Antrus metus iš eilės Raudondvaryje vykusi Kauno rajono žemdirbių šventė „Rudens sambariai 2011“ vėl pritraukė minias žmonių. Kaip ir pernai, taip ir šiemet, Ežerėlio seniūnijos kiemelis išsiskyrė savo mistiniais miško personažais bei lankytojams pristatoma derliaus produkcija.
Dauguma kitų Kauno rajono seniūnijų tarpusavyje varžėsi, kurių soduose išaugintas derlius (obuoliai, moliūgai, daržovės ar net medus) gardesnis, didesnis, sveikesnis, kai, tuo tarpu, Ežerėlio rudens gėrybės neturėjo sau konkurentų. Mat, savo kiemelyje, pavadintame, Ežerėlio miško pasaka“ mes lankytojams pristatėme UAB „Klasmann Deilmann Ežerėlis“ produkciją – durpes, kurios yra pagrindinis naudingasis žemės išteklius, išgaunamas Ežerėlio apylinkėse. Mažuosius šventės dalyvius labiausiai džiugino UAB „Ežerėlio vaivorykštės“ sukonstruotos medinės ekologiškos ir ilgaamžės sūpuoklės. Kadangi visame Kauno rajone Ežerėlis garsėja kaip grybų ir uogų kraštas, nebuvo apsieita ir be šių miško gėrybių. „Ežerėlio miško pasakos“ personažai: voverytė, laputė, strazdas, zuikutis ir net baltoji meška praeiviams dalino uogas, riešutus, kvietė užsukti į kiemelį ir paragauti pačios gardžiausios Miško Fėjos čia pat kiemelyje verdamos grybienės.
Dažnas šventės lankytojas užsuko į Ežerėlio seniūnijos kiemelį, nes čia užeiti kvietė ne tik mistiškieji miško personažai, bet ir nosį riečiantis gardus miško gėrybių kvapas. Verdamos grybienės, šviežios uogienės ir „Šerno kulšies“ kvapai dažną sugundydavo užsukti į Ežerėlio kiemelį ir pasidomėti mūsų seniūnijos unikalumu ir rudens gėrybių išskirtinumu.
Nors nebuvome tarpe nugalėtojų, tačiau tikrai buvome matomi, ryškūs, o svarbiausiai – unikalūs savo rudens derliumi ir išmone.
Nuoširdus „Ačiū“: seniūnijai – už didžiules pastangas organizuojant Ežerėlio seniūnijos kiemelio pristatymą, kultūros centrui – už pagalbą, mokyklai – už nepakartojamą grybų sriubą ir geranorišką bendradarbiavimą, UAB „Klasmann Deilmann Ežerėlis“ – už gardžią „Šerno kulšį“ ir pristatytą produkciją, UAB „Ežerėlio vaivorykštei“ – už kiemelio apipavidalinimą bei visiems kitiems, kurie prisidėjo prie Ežerėlio miesto garsinimo ir dalyvavimo šioje „Rudens sambarių 2011“ rėmimo.
Ežerėlio miesto šventė „Ežerėliui – 55“
Apniukęs birželio 11–osios dangus ežerėliečiams nesugadino nuotaikos. Šventei ruoštasi ilgai ir atsakingai, todėl niekas netikėjo „grūmojančiu“ dangumi. Jau nuo pat 14 val. mokyklos stadione šurmuliavo azartiškiausi ir sportiškiausi žmonės – čia buvo rengiamos sporto žaidynės, kurias organizavo Ežerėlio pramogų ir sporto klubas „Ežerietis“ bei bendruomenės centro pirmininkas Artūras Kuzmickas. Po varžybų prizininkai buvo apdovanoti vertingomis dovanomis.
18 val. mokyklos stadioną užvaldė mažiausieji ežerėliečiai – jie, kartu su Varna Albertina šoko, dainavo, kreidelėmis ant grindinio piešė vasariškai nusiteikusį Ežerėlį, linksmuose žaidimuose varžėsi dėl saldžių prizų. Nespėjus „išskristi“ Varnai Albertinai, 19 val. prasidėjo iškilmingas Ežerėlio miesto šventės „Ežerėliui 55“ atidarymas. Susirinkusiuosius su miesto gimtadieniu sveikino seniūnas Gedvydas Celiešius, mero pavaduotojas Antanas Makarevičius, Kauno rajono savivaldybės Tarybos nariai Algirdas Žandaras ir Saulius Davainis. Už Ežerėlio vardo garsinimą šventės metu seniūno padėkos raštais buvo apdovanoti nusipelnę Ežerėliui žmonės – tai Artūras Kuzmickas, bendruomenės centro pirmininkas, Inutė Strašinskienė, kultūros centro direktorė, Kęstutis Gumauskas, Ežerėlio kartingų sporto treneris, bei pramogų ir sporto klubas „Ežerietis“ (direktorius Kęstutis Tatarūnas). Maloniai nustebino Ežerėlyje įsikūrusios įmonės UAB „Key elemens“ miestui gimtadienio proga įteikta dovana – daugiabučių namų kvartalo kiemuose ir Ežerėlio darželio žaidimų aikštelėje buvo pastatyti trys vaikų žaidimų nameliai. Seniūnas asmeniškai padėkojo už šią gražią iniciatyvą ir šventės rėmimą.
Netrukus po oficialiosios dalies, šventę tęsė Ežerėlio kultūros centro meno kolektyvai: Šaulių vyrų vokalinis ansamblis „Trimitas“ (vad. V. Kursa), moterų vokalinis ansamblis ir tercetas „Svaja“ (abiejų vad. R. Mažeikienė), moterų tautinių šokių grupė „Vijoklė“ (vad. O. Makauskienė) bei kapela „Samanėlė“ (vad. R. Marma). Ežerėliečius scenoje pakeitė svečiai iš Ringaudų – vaikų folkloro ansamblis „Ringutis“ (vad. L. Apuokienė) ir suaugusiųjų folkloro ansamblis „Ringauda“ (vad. M. Pečiulis). Ringaudiškiai ne tik dainavo ir grojo, bet išjudino ežerėliečius šokiams ir linksmiems pasiūbavimams.
Po folkloro ansamblių sceną užvaldė jaunimo muzika. Scenoje pasirodžius Ežerėlio vaikų roko grupei „Kals!“ (vad. E. Turevičius) bei „Garso faktoriui“ minia tiesiog pašėlo: šoko, plojo ir dainavo kartu su solistėmis Ugne ir Gabriele. Gerai apkildžius kojas šokiams ir delnus plojimams, visi susirinkusieji nuoširdžiai lauke nacionalinės vaikų Eurovizijos nugalėtojų Linos Joy ir Barto pasirodymų. Šokių aikštelė kaipmat užsipildė šių atlikėjų gerbėjais ir ištisą valandą laimės kupinomis akimis šoko su savo numylėtiniais. Dar ilgai ir kantriai po koncerto Lina Joy ir Bartas dalino savo autografus jaunosioms gerbėjoms bei fotografavosi atminimo nuotraukoms.
Jau gerokai sutemus šventinę diskoteką su populiariosiomis estrados ir pop muzikos dainomis tęsė Vladas Daugintis su grupe. 23.30 val. iššovus ežerėliečių A. Pūro ir S. Davainio dovanotus fejerverkus, nuo kurių net lietaus debesys išsisklaidė, atlikėjas savo koncertą tęsė iki pat 24 val.
Atėjus metui atsisveikinti, susirinkusiųjų veiduose matėsi laimės ir džiaugsmo žiburėliai, nes bent kartą metuose visi drauge galėjo pasilinksminti iki valios ir pamiršę savo buities rūpesčius ar žemiškas problemas, klausytis savo mylimų atlikėjų koncerto. Organizatorių nuovargį atpirko nuoširdūs ežerėliečių padėkos žodžiai. Nors 55–eri metai tik trumpas istorijos tarpsnis skaičiuojant didžiųjų miestų istorijos metus, tačiau Ežerėlis gali didžiuotis jau išugdęs labai profesionalius atlikėjus, kultūringus ir linksmus klausytojus bei ypatingai vieningą bendruomenę, susitelkiančią bendram tikslui.
Ežerėlio bendruomenė susitelkė vaikų labui
Birželio 1–oji – dviguba šventė mažiesiems. Šią dieną minime ne tik Tarptautinę vaikų gynimo dieną, bet taip pat džiaugiamės pirmąja kalendorinės vasaros diena. Ežerėlio bendruomenės centras šia proga jau kelintus metus iš eilės organizuoja didelę ir labai turiningą vaikų šventę. Neatsiejama programos dalimi tapo spalvingasis bei edukacinis dviratukų paradas.
Nors apniukęs dangus truputėlį gąsdino organizatorius, vaikams šventės, rodos, niekas negalėjo sugadinti. Tačiau mažiesiems pradėjus rinktis į renginio vietą, vaikų šypsenų pilnas bendruomenės centro kiemas nušvito saulės spinduliais ir oras vėl tapo puikus.
Simboliška, kad į šventę susirinko lygiai šimtas dviratininkų. Dar panašiai tiek ežerėliečių atėjo į renginį be dviračių, bet vedini gerų emocijų ir noro pamoti iškeliaujantiems bei vėliau grįžtantiems dviračių parado dalyviams. Išrykiuoti paradui bei apdovanoti LR Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos dovanotomis šviesą atspindinčiomis liemenėmis, šventės dalyviai buvo pasveikinti svečių, palaiminti klebono. Su didžiule vitaminizuota dovana (vaisių pintine) pasveikinti vaikų atskubėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis, vaikus taip pat pasveikino Ežerėlio seniūnas Gedvydas Celiešius, Ežerėlio slaugos namų direktorė Irena Liutkuvienė, Bendruomenės centro pirmininkas Artūras Kuzmickas pasidžiaugė gausiu būriu dviračių entuziastų bei paaiškino visiems dviračių parado taisykles, o palaiminti klebono Antano Mickevičiaus, parado dalyviai jautėsi visiškai pasiruošę saugiai apvažiuoti visą, aplink Ežerėlį nusidriekusią trasą, ir su šypsenomis grįžti atgal.
Ir gausus paradas, vedamas Kauno rajono PK Noreikiškių nuovados policijos ekipažo, pajudėjo aplink Ežerėlį. Nepilnai po valandos pirmieji dviratininkai jau pasiekė finišo vietą, kur kiekvienas dalyvis dar turėjo pravažiuoti figūrinio dviračių važiavimo trasą. Po ištvermės pareikalavusių užduočių, vaikų laukė smagioji programa su žaidimais ir rėmėjų dovanotomis dovanomis. Kiekvienas dviračių parado dalyvis buvo maloniai nustebintas gavęs saldžias bei praktiškas dovanas (saldumynai bei atšvaitai). Kol vieni vaikai pas Noreikiškių nuovados pareigūnus žymėjo savo dviratukus įvairių nelaimių atveju, kiti vaikai tuo metu skubėjo žaisti azartiškų ir labai linksmų lauko žaidimų. Čia ir kerzas buvo metamas, ir bulvių maišais šokinėjama, ir kreidelėmis ant grindinio piešiama. Azartiška kova ir garsus sirgalių palaikymas išaiškino vaikus laimėtojus, kuriems atiteko smagios ir gausios rėmėjų dovanos. Tačiau ir pralaimėjusių nebuvo – komanda surinkusi mažiau taškų vis tiek buvo apdovanota šiek tiek mažesnėmis dovanėlėmis.
Jei ne susitelkusi Ežerėlio bendruomenė ir nuoširdus bei atsakingas organizatorių darbas, vargu, ar ši vaikų šventė būtų buvusi tokia spalvinga ir gausi malonių staigmenų. Ežerėlio bendruomenės centras nuoširdžiai dėkoja Ežerėlio verslininkams, seniūnijai, kultūros centrui, pramogų ir sporto klubui „Ežerietis“, slaugos namams, Kauno rajono PK Noreikiškių nuovadai bei LR Automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos už neatlygintiną pagalbą surengiant vaikams neužmirštamą šventę.
Atsisveikindama, šventės vedėja Živilė Girdauskaitė linkėjo vaikams gražios, kupinos įspūdžių ir turiningos vasaros bei pasidžiaugė gausiu ežerėliečių būriu susirinkusių į Tarptautinės vaikų gynimo dienos šventę. Net neabejojama, jog šios šventės tradicijos ir toliau plėtosis, kol, galbūt, birželio 1–oji Ežerėlyje taps ne tik vaikų, bet ir visos šeimos švente.
Teatrų šventė Ežerėlyje
2011–uosius Ežerėlyje paskelbus teatro metais, kultūros centro scenoje karaliauja teatras. Birželio 3– iosios Kauno rajono suaugusiųjų mėgėjų teatrų susitikimas teatrų apžiūroje–šventėje vainikavo sezono pabaigimą įspūdingais pasirodymais.
Penki Kauno rajono teatrai į Ežerėlį susirinko ne tik tam, kad parodytų, ką nuveikė per paskutinįjį sezoną, bet ir tam, kad pradžiugintų ežerėliečius originaliais spektakliais bei pabendrautų, artimiau susipažintų tarpusavyje. Penkias valandas trukusi šventė maloniai nustebino tiek žiūrovus, tiek organizatorius, tiek komisiją, kurią šiemet sudarė pirmininkė Laima Kalėdaitė, Samylų kultūros centro meno vadovė bei narės Ona Adamonienė, Kauno rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus Kultūros poskyrio vyriausioji specialistė, Indrė Kaminskaitė, Karolina Jakaitė, Lina Survilaitė – visos VDU menotyros bakalaurantės.
Šventę pradėjo vedėjai Palangos Juzė (Artūras Kuzmickas) ir Domicelė (Jūratė Mackonienė), kurie teatralizuotai pristatė kiekvieną mėgėjų teatrą, vietovę iš kurios jie atvyko, bei spektaklį. Pirmieji, pasinaudoję šeimininkų teisėmis, pasirodė Ežerėlio kultūros centro suaugusiųjų mėgėjų teatras „Dialogas“ (vad. Živilė Girdauskaitė). Buvo rodomas, prieš porą savaičių premjeros metu šiltai sutiktas, P. Tilainės spektaklis „Kipšas ir trylika moterų“. Tai satyrinė buitinė komedija, vaizduojanti komišką rusų valdžios bandymą išlaikyti savo valdžią mažame Lietuvos kaime (apie 1988 metus).
Antrieji savo spektaklį pagal T. Viljimsą „Netikusi vakarienė“ rodė Neveronių kultūros centro suaugusiųjų mėgėjų teatras „Židinys“ (vad. A. Valickienė). Gėlėmis išpuoštoje scenoje buvo vaizduojama itin aktuali ir skaudi šiandienai tema – pagyvenusių žmonių nereikalingumo, atstūmimo problema. Po trumputės pertraukėlės scenoje jau karaliavo aktoriai iš Čekiškės – suaugusiųjų mėgėjų teatras „Pelėda“ (vad. K. Kriščiūnienė). J. Grušo komedija „Nenuorama žmona“ buvo puikiai sutikta publikos. Žiūrovai nekantriai laukė Voškonių kultūros centro suaugusiųjų mėgėjų teatro „Siena“ (vad. Hana Šumilaitė) pasirodymo. Spalvingi aktorių kostiumai, puikus vaidmenų atlikimas, režisierės profesionalumas nepaliko abejingų susirinkusiųjų. Voškoniškiai scenoje pasirodė su S. Mrožeko spektakliu „Lapino medžioklė“, kuriame buvo galima įžvelgti bent kelias skirtingas potemes bei interpretacijas.
Į kultūros centrą susirinkusiuosius itin intrigavo Vilkijos kultūros centro suaugusiųjų mėgėjų teatras „Vizija“ (vad. I. Štilpaitė), kurių sceninė apranga buvo itin įspūdinga. Svečiai iš Vilkijos rodė F. Šilerio kostiuminę dramą „Marija Stiuart“. Visi buvo sužavėti tiek sudėtingų vaidmenų atlikimu, tiek kostiumais, tiek pačiu spektaklio tragiškumu.
Visos šventės metu, tarpuose tarp spektaklių, svečius ir žiūrovus linksmino Ežerėlio kultūros centro kapela „Samanėlė“ (vad. R. Marma). Tad į šventę susirinkę ežerėliečiai mėgavosi ne tik teatro teikiamais malonumais sielai, bet ir šoko bei dainavo pertraukėlių metu.
Jau gerokai įvakarėjus skirstantis teatro mylėtojams nuo jų veidų nedingo šypsenos. Visi nuoširdžiai džiaugėsi, jog pagaliau ir Ežerėlis sulaukė didelės teatrų šventės, nes ši meno šaka šiame mieste yra labai mėgstama ir laukiama. Ilgai delsusią ateiti vasarą ežerėliečiai pasitiko puikia nuotaika, saulėtomis dienomis bei itin mėgstama meno šaka – teatru.
Ežerėlio vaikai svečiavosi „Burbulionijos“ šalyje
Gegužės 20–osios pavakarę Ežerėlyje įvyko neįtikėtinas dalykas – pilna salė susirinkusių vaikų pusvalandžiui atsidūrė magiškoje balionų šalyje, vadinamoje Burbulionija. Ežerėlio kultūros centro jaunimo dramos grupė pakvietė vaikučius į ilgai lauktą „Burbulionijos“ (rež. Ž. Girdauskaitė) premjerą.
Jaunimo dramos grupė į pirmąją repeticiją susirinko daugiau nei prieš metus. „Burbulionija“ – taip pirmasis rimtas darbas parodytas „didžiojoje scenoje“, tačiau jau ir anksčiau su atskira programa buvo pasirodyta Kovo 11–osios minėjimo koncerte, Ežerėlio miesto šventės Vaikų programos dalyje, Raudondvaryje vykusioje Derliaus šventėje. Tačiau prieš ilgai lauktą premjerą jaudulio vis tiek buvo su kaupu.
Burbulionija – tai stebūklingoji balionų šalis, kurią užgrobė piktoji valdovė Klastienė, o visus joje buvusius balionus paslėpė, kad niekas negalėtų jais džiaugtis. Šelmė ir Teisutė Melagauskaitė, smalsiosios Žemės planetos mergaitės, nukeliauja į paslaptingąją Burbulioniją vaduoti balionų. Nugalėjusios visas kliūtis ir įveikusios Klastienę, Šelmė ir Teisutė, padedamos Bambeklės Burblevičienės ir šuns Balionbolio, išvaduoja balionus, o piktąją valdovę priverčia pripažinti negražiai pasielgus.
Į sceną pabirę balionai labiausiai pradžiugino salėje sėdėjusius vaikus. Stebūklingieji balionai galiausiai buvo išdalinti ežerėliečiams, kad šie atkeliautų į spalvingąją ir gražiąją Burbulionijos šalį. Dar ilgai po premjeros mažieji kalbėjo burtažodį ABRIKI – MABRIKI, ŠALIMBA – RIMBA ir padedami balionų bandė nuskristi į Burbulioniją.
Tiek vaikiško naivumo, entuziazmo ir nuoširdžių šypsenų Ežerėlis jau seniai buvo matęs. Pilna salė vaikučių leidžia tikėti, jog ateityje šiame, tarp miškų įsikūrusiame mieste, mėgėjiškas teatras dar labiau išsiplėtos ir taps viena mėgstamiausių ežerėliečių pramogų.
Spektaklio „Kipšas ir trylika moterų“ premjera ežerėliečiams
Aštuoni mėnesiai intensyvių repeticijų ir gegužės 14–osios vakarą įvyko ilgai laukta Ežerėlio kultūros centro suaugusiųjų teatro „Dialogas“ Petro Tilainės spektaklio „Kipšas ir trylika moterų“ (rež. Živilė Girdauskaitė) premjera. Tą vakarą užkulisiuose sklandęs nerimas ir įtampa, kaip rūkas išgaravo aktoriams užlipus į sceną ir pradėjus vaidinti.
„Kipšas ir trylika moterų“ – tai satyrinė buitinė komedija, kurioje kiekvienas personažas išsiskiria stipriu charakteriu, paremtu itin ryškiu tekstu. Spektaklis vaizduoja tipinį Lietuvos kaimą apie 1988 metus, kuomet vyko svarbūs politiniai persitvarkymai ir neramumai. Tačiau rimtos temos, personažų pagalba, paverčiamos komiškomis scenomis, kurios kelia šypseną tuos laikus dar menantiems ir savo kailiu išgyvenusiems žiūrovams.
Į premjerą susirinkusi pilna salė žiūrovų puikiai priėmė aktorių įtaigiai suvaidintą spektaklį. Dažna juoką kelianti frazė, buvo sutikta garsiu juoku ar net plojimais, kurie bylojo, jog spektaklyje gvildenama tema vis dar artima šiuolaikiniam teatro žiūrovui. Kai kurių į sceną išėjusių vaidinti aktorių nepažino net artimiausi kaimynai, draugai. Itin ryškūs spektaklio moterų charakteriai, pasižymintys komiškumu, tradiciniais tiems laikams posakiais ir autentiškais kostiumais bei grimu.
Po spektaklio sceną užplūdo „gėlių jūra“. Priėmę glėbius gėlių, aktoriai neslėpė džiaugsmo ir šypsenų, o salėje dar ilgai netilo plojimai ir padėkos bei nuostabos šūksniai. Prieš spektaklį tvyrojusi įtampa ir nerimas pavirto į teigiamas emocijas, kurios dar ilgai džiugins ne tik „Dialogo“ aktorius, bet ir ežerėliečius. Spektaklio „Kipšas ir trylika moterų“ premjera tik patvirtino jau seniai žinomą tiesą – teatrui Ežerėlyje lemta dar ilgai gyvuoti.
Režisierė ir suaugusiųjų mėgėjų teatro „Dialogas“ vadovė nuoširdžiai dėkojo visiems aktoriams už jų stropumą, atsakingumą ir betarpišką bendradarbiavimą repeticijose. Visus mėgėjų teatro mylėtojus Ežerėlio kultūros centras pakvietė į šių metų birželio 3 dieną Ežerėlyje vyksiančią Kauno rajono mėgėjų teatrų šventę, kurios metu pasirodys net keturi Kauno rajono teatrai.
Tradicinis tremtinių suvažiavimas Ežerėlyje
2011-ieji – didžiųjų netekčių paminėjimo metai. Tradiciškai pirmąjį birželio šeštadienį, kaip ir kiekvienais metais, ežerėliečio, buvusio tremtinio, Vyto Sinkevičiaus iniciatyva, iš įvairių Lietuvos vietovių į Ežerėlį suvažiavo buvę tremtiniai. Šis susibūrimas jau keturioliktasis. Už tremtinius – gyvus ir jau iškeliavusius anapilin – Ežerėlio klebonas Antanas Mickevičius aukojo šv. Mišias. Po šv. Mišių tremtiniai dalijosi savo prisiminimais, Ežerėlio kultūros darbuotojai ir meno mėgėjai skaitė poetų tremtinių eiles, moterų vokalinis ansamblis (vad. R.Mažeikienė) atliko keletą dainų. Po to visi vyko į Ežerėlio girininkijos kiemą, kur vaišinosi kareiviška koše, šnekučiavosi, dainavo dainas apie Tėvynę.
Renginyje dalyvavo ir atsiminimais dalijosi buvęs partizanas, politinis kalinys, apdovanotas Vyčio kryžiumi, mūsų kraštietis Vytautas Balsys, žmogus su meile besirūpinantis istorinio atminimo išsaugojimu. Jo iniciatyva yra pastatyti paminklai laisvės kovų dalyviams Žiemkelyje (žuvusiems partizanams), Zapyškyje atstatyta partizanų žeminė Drapakampio miške.
Susirinkusieji džiaugėsi galimybe pasimatyti, pabendrauti, dėkojo vieni kitiems ir skirstėsi su viltimi susitikti ateinančiais metais ir vėl.
Teatro dieną Ežerėlyje – dviguba šventė
Kovo 25 dieną, penktadienį, į Ežerėlio kultūros centrą rinkosi nemažas būrys teatro mylėtojų. Ežerėlio vaikų teatro grupė „Indigo“ (vad. Živilė Girdauskaitė) pakvietė savo draugus, tėvus, senelius, kaimynus ir artimuosius į vienerių metų gimtadienio šventę, skirtą Tarptautinei teatro dienai.
Šventė prasidėjo išradingu „Indigo“ vaikų pasveikinimu visiems susirinkusiesiems. Tik pasirodę scenoje, mažieji aktoriukai susilaukė gausių aplodismentų ir nuoširdžių palaikymo šypsenų. Po įžanginio vadovės, režisierės žodžio prasidėjo „tikroji“ šventė. Maloniai nustebino svečių iš Zapyškio – vaikų dramos studijos „Svajoklis“ (vad. Ž. Girdauskaitė) parodytos dvi lietuvių liaudies sakmės šešėlių teatro aplinkoje. Gražios dekoracijos, įdomiai pateiktas spektaklis ir stipriai iš jaudulio plakančios vaikų širdutės užbūrė kiekvieną salėje susirinkusį teatro mylėtoją.
Netrukus sugaudė dar garsesni plojimai, nes prasiskleidusi uždanga išdavė, jog netrukus žiūrovai išvys labai lauktą „Indigo“ vaikų spektaklį „Skruzdėlė Atsiskyrėlė“. Jaunieji aktoriai, atlikdami savo vaidmenis, jautėsi labai išdidūs, galėdami ilgų repeticijų rezultatą parodyti visiems savo draugams ir artimiesiems. Kiekvienas jų ištartas žodis ar atliktas veiksmas bylojo, jog ši meno rūšis ir saviraiškos priemonė jiems teikia didžiulį malonumą. Po nusilenkimo sceną užplūdo gėlės, sveikinimo žodžiai ir gimtadienio dovanos. „Indigo“ sveikino jų vyresnieji draugai – Ežerėlio jaunimo teatro grupė (vad. Ž. Girdauskaitė), Zapyškio „Svajoklis“, Ežerėlio vidurinė mokykla, tėveliai, draugai bei kiti teatro mylėtojai. „Indigo“ vadovei pasveikinus mažuosius su jų dviguba švente (Tarptautine teatro diena ir kolektyvo vienerių metų švente) ir įteikus saldžiausią tortą, visi buvo pakviesti į gimtadienio diskoteką, kurioje, be kita ko, buvo dar ir gausiai nuklotas vaišių stalas.
Taip, kupina įspūdžių, geros nuotaikos ir dovanų, praėjo dviguba teatro šventė Ežerėlyje. Po kiekvieno tokio renginio tik patvirtinama tiesa, kad teatro menas niekada nepražus. Nors ir keičiasi kartos, spektakliai visuomet susilaukia artipilnės žiūrovų salės. Ir visai nesvarbu, ar tai profesionalusis teatras su didžiąja scena, ar mažo miestuko kultūros centro salė pilna nuoširdaus vaikiško entuziazmo, noro pasirodyti ir parodyti visai kitą savo individualybės pusę. Ežerėlyje teatras gyvuoja ir dar ilgai gyvuos, nes tokios gražios ir „šviesios“ šventės nenueina užmarštin.
Roko klubas kviečia į karaokės vakarėlius
Pirmasis bandymas jau įvyko 2011 03 19 bendruomenės namuose. Net vėsios šių namų sienos įkaito nuo norinčiųjų dainuoti! Jauniausia vakarėlio dalyvė nė dviejų metukų neturinti Gabija įsidrąsinusi ne tik dainavo su tėčiu, bet ir šoko. Aktyviausia vakarėlio dainininke tapo Rasa!
Prisijunkite ir Jūs! Informacija tel. 8 687 823 61
Ežerėlio kapelos koncertas bendruomenei
Neįtikėtinai gausiai šeštadienio vakarą Ežerėlio žmonės rinkosi į kultūros centrą pasiklausyti Ežerėlio kapelos „Samanėlė“ (vad. R.Marma) koncerto. Tokia gausa žiūrovų tik dar kartą priminė, jog mes esame neabejingi tradiciniam liaudies menui, mokame džiaugtis dvasinėmis vertybėmis.
Kapela, užpernai atšventusi kūrybinio darbo dešimtmetį, per pusantrų metų parengė naują programą, kurioje – aštuoniolika kūrinių. Per pastaruosius metus kolektyvas dažnai koncertuodavo gretimuose rajonuose, išvykose į Maskvą, Vokietiją, o ežerėliečiams – tik bendruose koncertuose po keletą kūrinių teskyrė. Taigi, šį savaitgalį miestelėnų mėgiamas liaudiškos muzikos kolektyvas pagaliau atidavė duoklę savo bendruomenei – iki pat vakaro linksmai muzikavo, gražiai dainavo – daugybė dainų išdainuota, grojamos muzikos skambesys, glostė ne tik ausis, bet ir sielą. Smagu linksmintis su artimos sielos žmonėmis! Ilgai tą vakarą džiugino muzikantai savo melodijų vingrybėmis, žiūrovai, geros nuotaikos užvaldyti, žavėjosi muzikantų meistriškumu. Koncertui besibaigiant, linksmai nusiteikę miestelėnai ir jų svečiai tarsi žadėjo būti ištikimi kolektyvui, nuolat lankytis kapelos koncertuose, po kurių lieka išties giedra širdyje ir naujos viltys susitikti.
Ežerėliečiai negailėjo muzikantams ir dainininkams aplodismentų, gėlių už puikų dovanotą koncertą, seniūnaičiai kolektyvui padovanojo „dešimtojo kapelos nario“ – dūdoriaus skulptūrą.
Nuoširdus, aktyviai įvairiuose renginiuose dalyvaujantis ir vieningas Ežerėlio kapelos kolektyvas – tai vietos tradicijas puoselėjančio mūsų miesto simbolis, savo pakilia dvasia užkrečiantis visus. Sėkmės jiems!
Ežerėliečiai pagerbė holokausto aukų atminimą
Holokaustas – viena žiauriausių XX–ojo amžiaus tragedijų. Kiekvieno didesnio miestelio istorija mena tose apylinkėse vykusias žydų tautybės žmonių žudynes. Ne išimtis ir Kauno rajonas. Čia yra žinomos net septynios masinių kapaviečių vietos. Todėl 2011–uosius paskelbus holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais, prie šios gražios iniciatyvos nusprendė prisidėti ir Ežerėlio bendruomenė.
Saulėtą, bet šaltą šeštadienio rytą iš Ežerėlio link Dievogalos kaimo, Zapyškio seniūnijoje, pajudėjo šiaurietiško ėjimo lazdomis entuziastai - pramogų ir sporto klubas „Ežerietis“ šiuo žygiu pagerbė 1941 metais Zapyškio apylinkėse sušaudytų 281 žydo aukų atminimą. Žygio dalyviams atkeliavus iki žydų genocido atminimo paminklo Dievogalos kaime, ten jų jau laukė taip pat nemažas būrelis šio minėjimo dalyvių. Prie paminklo buvo uždegtos atminimo žvakelės, padėtas gėlių krepšelis, skambėjo jausminga birbynės melodija. Renginio svečias profesorius Aleksandras Vitkus trumpai supažindino su nacistinės okupacijos metais nacių ir jų kolaborantų Lietuvoje vykdytu žydų genocidu.Trumpą žydų istorijos Lietuvoje apžvalgą pateikė gidas–istorikas Chaimas Bargmanas. Labai nuoširdžią, jausmingą ir informatyvią kalbą susirinkusiems pasakė Tarptautinės krikščionių ambasados Jeruzalėje atstovai Lietuvoje – minėjimo svečiai Michael ir Fausta Maass. Gerbiamas Michael susirinkusiuosius palaimino jidiš kalba, po kurio visi minėjimo dalyviai buvo pakviesti sušilti prie karštos arbatos puodelio.
Ramiai spingsint žvakelėms, kurios tarsi įamžino Holokausto aukų atminimą ir pagarbą, skambant graudžiai birbynės melodijai - ši vieta amžinai bylos apie šventoje medžių paunksmėje patirtą pažeminimą, sulaužytus žmonių likimus ir gyvenimus, apie neteisingą, žiaurų ir nežmonišką fašizmo susidorojimą su žydų tauta. Ši ir panašios akcijos – tai ne tik mūsų duoklė istorijai, bet ir pareiga viso pasaulio žydijai – unikali litvakų kultūra neturi žūti.
Už šią gražią iniciatyvą ir idėją dėkojame Ežerėlio seniūnijai, pramogų ir sporto klubui „Ežerietis“, Jolantai Marijai Malinauskaitei, Ežerėlio kultūros centrui. Ačiū, kad žydų tautos reikšmė vis garsiau pasiekia kiekvieno lietuvio širdis.
Tyliai rusenant žvakėms Ežerėlis pagerbė Sausio 13–osios aukas
Šalta, drėgna, žvarbu – visai kaip tuomet, lygiai prieš dvidešimt lietuviams stojus ginti taip sunkiai iškovotos Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės. Tik šįkart vilties bei tikėjimo mažiau apie geresnį rytojų.
1991–ųjų metų sausio įvykių metu (nesvarbu kur: ar Vilniuje prie Parlamento ir televizijos bokšto, ar Juragiuose prie Kauno televizijos perdavimo stoties, ar Sitkūnuose prie radijo stoties pastato) aiškiai buvo girdimas ir Ežerėlio vardas. Visoje šalyje tuomet nebuvo abejingo susiklosčiusiai situacijai. Ne išimtis ir Ežerėlio gyventojai. Prieš dvidešimt metų vyko organizuoti vežimai budėjimams į Juragius bei Vilnių, kurių metų dauguma ežerėliečių papildė laisvės gynėjų gretas strategiškai svarbiose Lietuvai vietose. Todėl 2011–ųjų metų sausio 13–osios dienos minėjimas Ežerėlio kultūros centro salėje buvo skirtas ne tik aukoms pagerbti, tačiau ir supažindinti jaunąją ežerėliečių kartą su jų kraštiečiais – laisvės gynėjais.
Daugumos salėje susirinkusiųjų žmonių akyse galima buvo įžvelgti kraupius to meto įvykius, skausmo, kančios ir užuojautos persmelgtus veidus. Tris kartas atstovavę minėjimo skaitovai jautriais ir itin prasmingais tekstais sugraudino ne vieną tuos žiaurius įvykius išgyvenusį ežerėlietį. O svečiuose dalyvavęs Kovo 11–osios akto signataras Leonas Milčius pademonstravo žiaurumo ir nežmoniškumo pilną trumpametražį filmą apie Sausio 13–osios įvykius bei pasidalino prisiminimais, kokį sunkų kelią nuėjo Lietuva, kol pasiekė šį – daug šviesesnį rytojų. Į sceną pakviesti ežerėliečiai, kurie savo krūtinėmis gynė Lietuvos laisvę, buvo sutikti aplodismentais, jiems įteiktos simbolinės ugnies spalvos rožės, atspindėjusios tuo metu jų širdyse liepsnojusius jausmus.
Nuskambėjus graudiems gitaros muzikos garsams ir žvelgiant į žvakelių šviesos apšviestas Lietuvos didvyrių nuotraukas, viliamės, daugumą užplūdo jausmas: „testiprina mus mintis, jog lengva niekada ir nebūna... Teneapleidžia viltis, jog ir tamsu gyvenime nebus. Jei laikas tą viltį patvirtintų, mus pateisintų visi tą žiaurią Sausio 13–osios naktį už Lietuvą galvas padėję“.
Lapkričio 6 dienos popietę Ežerėlio šv. Antano Paduviečio bažnyčioje įvyko klasikinės W. A. Mocarto muzikos koncertas. Gražiausius šio kompozitoriaus kūrinius atliko Valstybinis Vilniaus kvartetas ir konkurso „Triumfo arka“ nugalėtoja, solistė Joana Gedmintaitė (sopranas). Renginį vedė ir apie W. A. Mocarto muzikos subtilybes pasakojo muzikologė Zita Kelmickaitė.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos organizuojamas klasikinės muzikos ciklas „Muzikos enciklopedija gyvai“ šį kartą Ežerėliui dovanojo „Popietę su W. A. Mocartu“. Kovo mėnesį LNF ir Ežerėlio kultūros centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią abi įstaigos įsipareigojo puoselėti ir plėtoti profesionalaus meno kultūrą. Ši sutartis suteikia Ežerėlio bendruomenei galimybę išgirsti gražiausius ir reikšmingiausius Vakarų Europos muzikos pavyzdžius, išvysti žinomiausius ir profesionaliausius Lietuvos klasikinės muzikos atlikėjus bei ansamblius. „Muzikos enciklopedija gyvai“ – tai 20 teminių muzikos edukacinių renginių programa Lietuvos regionams, skirta pristatyti ir supažindinti įvairaus amžiaus ir socialinio sluoksnio klausytojus su pasaulio muzikos stilių, žanrų įvairove, jų sąlytį su kitais menais (daile, literatūra, architektūra) istoriniame XV – XXI a. kontekste.
Gausus būrys ežerėliečių, klasikinės muzikos mylėtojų, sekmadienio popietę atėjo pasiklausyti Valstybinio Vilniaus kvarteto ir solistės Joanos Gedmintaitės. Pusantros valandos renginyje buvo gausu W. A. Mocarto kūrybos kūrinių bei šmaikščių muzikologės Zitos Kelmickaitės įžvalgų apie klasicistinę muziką ir visą Klasicizmo epochą. Šiame koncerte buvo aprėptos visos epochos meno rūšys, nes koncerte skambėjo ne tik šiam laikotarpiui būdinga muzika, bet ir multimedijos pagalba demonstruojamos architektūros bei tapybos darbų skaidrės.
Kaip teigė muzikologė: „Klasikinė muzika – lyg brangūs vaistai, kurie sustyguoja, subalansuoja visą žmogaus dvasinį pasaulį.“ Tad gavę didelę dozę „vaistų“, pasiekę aukščiausią harmonijos laipsnį, ežerėliečiai patraukė rudenio lapais nubarstytais takais link savo namų ir su naujais potyriais laukia naujų klasikinės muzikos vakarų.
Ežerėlis dovanojo šventę gražiai besitvarkančių sodybų šeimininkams
Pasibaigus Kauno rajono gražiausių sodybų konkursui, Ežerėlis taip pat paskelbė savo miesto gražiausiai besitvarkančias sodybas.
Pavasarį, kai sodai pasipuošia pačiais gražiausiais žiedais, seniūno įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri užsuko beveik į kiekvieno ežerėliečio kiemą ir sudarė ilgą, gražiai besitvarkančių sodybų sąrašą. Spalio 21 dienos vakarą, kai pagrindiniai lauko darbai jau nudirbti, kultūros centras pakvietė bendruomenę į edukacinę – pramoginę vakaronę „Kai sodai žydi pasakų žiedais“. Renginio metu buvo apdovanoti 2011–ųjų metų gražiausiai besitvarkančių sodybų šeimininkai.
Vakaronė prasidėjo lyrišku Ežerėlio kultūros centro moterų tautinių šokių „Vijoklė“ (vad. R. Rudaitienė) šokiu „Sesė sodą sodino“. Šis, žydinčių obelų šakelėmis išpuoštas šokis, puikiai papildė renginio temą ir atmosferą. Kiek vėliau, vakaronės vedėjų Živilės ir Deivido paraginti, visi penki seniūnaičiai įnešė ir sceną papuošė pačių sukomponuotomis puokštėmis. Puokštės simbolizavo gražiausius Ežerėlio „pasakų žiedus“, kurie ištisus metus puošia seniūniją. Netrukus į „pražydusią“ sceną seniūnas Gedvydas Celiešius ir gražiausių sodybų apžiūros komisijos pirmininkė Inutė Strašinskienė pakvietė tris konkurso laimėtojus. Garbingą trečiąją vietą iškovojo Roma ir Rimas Motiejaičiai, antrąją vietą užėmė Aldonos Vaitiekienės sodyba – šių dviejų sodybų šeimininkai buvo apdovanoti seniūno padėkos raštais, atminimo dovanėlėmis bei gėlėmis. Garsiai skambant fanfaroms ir susirinkusiųjų plojimams, paskelbta 2011–ųjų metų Ežerėlio gražiausiai besitvarkanti sodyba. Jos šeimininkams Auksutei ir Valdui Šapailams buvo įteiktas padėkos raštas, vardinė lentelė, kabinama ant namo, bei didžiulė gėlė, kuri dar labiau paįvairins ir taip gražiai tvarkomą sodybą.
Po visų gražiausių sveikinimų ir apdovanojimų prasidėjo edukacinė vakaronės dalis. Joje patarimus ir savo patirtimi dalijosi Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, Kauno rajono gražiausių sodybų konkurso komisijos pirmininkė Raminta Popovienė, Kauno rajono savivaldybės ekologė, vyriausioji specialistė Giedrė Juknienė. Įdomią, aktualią ir labai naudingą paskaitą vedė Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto docentas Romualdas Misius, o naujausias sodybų apželdinimo tendencijas pristatė UAB „Tulpmedis“ savininkas, „Dubravos“ urėdijos urėdas Kęstutis Šakūnas.
Kad susirinkusiesiems vakaronė būtų ne tik praktiška, bet ir turininga, tarpuose tarp edukacinę dalį vedusių lektorių, visiems susirinkusiesiems koncertavo Ežerėlio kultūros centro tercetas „Svaja“ (vad. R. Mažeikienė) ir kapela „Samanėlė“ (vad. R. Marma), o senąsias lietuvių laiudies dainas ir šokius priminė Raudondvario kultūros centro folkloro ansamblis „Piliarožė“ (vad. A. Svidinskas). Po praktinės vakaronės dalies, visi susirinkusieji persikėlė prie bendro vaišėmis nukrauto stalo, o linksmiems šokiams pakvietė muzikantas Gintaras.
„Šiandien čia, po vienu stogu, susirinko visas Ežerėlio „Darbštumas“, „Tradicija“ bei „Grožis“. Rudens lapais nubarstyta, gimtinė šį vakarą Jums taria „Ačiū“. Tai ji pačiomis gražiausiomis spalvomis, paukštelių balsais, tėviškės pievų kvapais prisišaukė Jūsų širdis, mintis ir darbščias rankas. Kaip švenčiausią auką į krašto puoselėjimą Jūs įdėjote savo prakaito lašą.“ – atsisveikindami visiems gražiai besitvarkančių Ežerėlio sodybų šeimininkams ir vakaronės svečiams dėkojo renginio vedėjai.
Taip, iki vėlyvo vakaro užtrukęs, baigėsi tradicinis kultūros centro renginys „Kai sodai žydi pasakų žiedais“. Švytinčiais iš laimės veidais vakaronės dalyviai skirstėsi kiekvienas į savo sodybas, kur po trumpų atokvėpio valandėlių vėl užvirs intensyvus ir kūrybingas darbas puoselėjant kiemo ir viso Ežerėlio grožį.
„Nesakyki, kad ruduo“ – šventė, pagerbusi Ežerėlio senjorus
Spalį visame pasaulyje minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, Ežerėlio bendruomenė taip pat suvienijo jėgas tam, kad būtų atkreiptas dėmesys į senjorų socialines ir adaptavimosi problemas. Spalio 2 dieną (sekmadienį) įvyko tradicinis kultūros centro organizuojamas renginys „Nesakyki, kad ruduo“.
Šios popietės metu buvo pamirštos visos problemos, kasdieniai rūpesčiai ir ligos. Prie vaišėmis nukrautų stalų Ežerėlio senjorai ir neįgaliųjų klubo nariai vieningai traukė lietuvių liaudies dainas, sukosi bendrame šokių rate ir net skaitė savo pačių kurtas eiles. Pagyvenusius žmones sveikino Kauno rajono savivaldybės Tarybos narys Saulius Davainis ir Ežerėlio bendruomenės pirmininkas Artūras Kuzmickas. Koncertinėje dalyje savo pasirodymus susirinkusiems dovanojo Voškonių kaimo kapela „Jovaras“ (vad. P. Vaičiulionis), solistė Miglė Urlikaitė, eiles skaitė kultūros centro meno vadovė Živilė Girdauskaitė. Po koncerto, niekam neskubant namo, buvo surengtos improvizuotos lietuvių liaudies dainų varžytuvės. Netausodami jėgų ir balso, popietės dalyviai draugiškai „traukė“ žinomas, ne vienam ašarą įšspaudžiusias dainas, o sustoję nusifotografuoti bendrai nuotraukai, iškėlę rankas į viršų, balsingai sudainavo patriotinę dainą „Žemėj Lietuvos“.
Matant laime spinduliuojančias senjorų akis, iš džiaugsmo švytinčius veidus ir nuoširdų, draugišką bendravimą, kuris truko dar ilgai, nelieka abejonių, kad tokios pagyvenusių žmonių popietės yra reikalingos ir itin svarbios. Tik šią dieną pasimiršta buities rūpesčiai ir net žiauriausios ligos, tik tą popietę visi senjorai ir neįgalieji pasijuto pilnaverčiais bendruomenės nariais, buvo suprasti, gerbiami ir mylimi. Pagyvenę Ežerėlio žmonės dar ilgai „nesakys, kad ruduo“, nes organizatoriai jiems dovanojo pačių jautriausių ir gražiausių emocijų puokštę.
Kauno rajono Derliaus šventėje Ežerėlis pasekė „Miško“ pasaką
Antrus metus iš eilės Raudondvaryje vykusi Kauno rajono žemdirbių šventė „Rudens sambariai 2011“ vėl pritraukė minias žmonių. Kaip ir pernai, taip ir šiemet, Ežerėlio seniūnijos kiemelis išsiskyrė savo mistiniais miško personažais bei lankytojams pristatoma derliaus produkcija.
Dauguma kitų Kauno rajono seniūnijų tarpusavyje varžėsi, kurių soduose išaugintas derlius (obuoliai, moliūgai, daržovės ar net medus) gardesnis, didesnis, sveikesnis, kai, tuo tarpu, Ežerėlio rudens gėrybės neturėjo sau konkurentų. Mat, savo kiemelyje, pavadintame, Ežerėlio miško pasaka“ mes lankytojams pristatėme UAB „Klasmann Deilmann Ežerėlis“ produkciją – durpes, kurios yra pagrindinis naudingasis žemės išteklius, išgaunamas Ežerėlio apylinkėse. Mažuosius šventės dalyvius labiausiai džiugino UAB „Ežerėlio vaivorykštės“ sukonstruotos medinės ekologiškos ir ilgaamžės sūpuoklės. Kadangi visame Kauno rajone Ežerėlis garsėja kaip grybų ir uogų kraštas, nebuvo apsieita ir be šių miško gėrybių. „Ežerėlio miško pasakos“ personažai: voverytė, laputė, strazdas, zuikutis ir net baltoji meška praeiviams dalino uogas, riešutus, kvietė užsukti į kiemelį ir paragauti pačios gardžiausios Miško Fėjos čia pat kiemelyje verdamos grybienės.
Dažnas šventės lankytojas užsuko į Ežerėlio seniūnijos kiemelį, nes čia užeiti kvietė ne tik mistiškieji miško personažai, bet ir nosį riečiantis gardus miško gėrybių kvapas. Verdamos grybienės, šviežios uogienės ir „Šerno kulšies“ kvapai dažną sugundydavo užsukti į Ežerėlio kiemelį ir pasidomėti mūsų seniūnijos unikalumu ir rudens gėrybių išskirtinumu.
Nors nebuvome tarpe nugalėtojų, tačiau tikrai buvome matomi, ryškūs, o svarbiausiai – unikalūs savo rudens derliumi ir išmone.
Nuoširdus „Ačiū“: seniūnijai – už didžiules pastangas organizuojant Ežerėlio seniūnijos kiemelio pristatymą, kultūros centrui – už pagalbą, mokyklai – už nepakartojamą grybų sriubą ir geranorišką bendradarbiavimą, UAB „Klasmann Deilmann Ežerėlis“ – už gardžią „Šerno kulšį“ ir pristatytą produkciją, UAB „Ežerėlio vaivorykštei“ – už kiemelio apipavidalinimą bei visiems kitiems, kurie prisidėjo prie Ežerėlio miesto garsinimo ir dalyvavimo šioje „Rudens sambarių 2011“ rėmimo.
Ežerėlio miesto šventė „Ežerėliui – 55“
Apniukęs birželio 11–osios dangus ežerėliečiams nesugadino nuotaikos. Šventei ruoštasi ilgai ir atsakingai, todėl niekas netikėjo „grūmojančiu“ dangumi. Jau nuo pat 14 val. mokyklos stadione šurmuliavo azartiškiausi ir sportiškiausi žmonės – čia buvo rengiamos sporto žaidynės, kurias organizavo Ežerėlio pramogų ir sporto klubas „Ežerietis“ bei bendruomenės centro pirmininkas Artūras Kuzmickas. Po varžybų prizininkai buvo apdovanoti vertingomis dovanomis.
18 val. mokyklos stadioną užvaldė mažiausieji ežerėliečiai – jie, kartu su Varna Albertina šoko, dainavo, kreidelėmis ant grindinio piešė vasariškai nusiteikusį Ežerėlį, linksmuose žaidimuose varžėsi dėl saldžių prizų. Nespėjus „išskristi“ Varnai Albertinai, 19 val. prasidėjo iškilmingas Ežerėlio miesto šventės „Ežerėliui 55“ atidarymas. Susirinkusiuosius su miesto gimtadieniu sveikino seniūnas Gedvydas Celiešius, mero pavaduotojas Antanas Makarevičius, Kauno rajono savivaldybės Tarybos nariai Algirdas Žandaras ir Saulius Davainis. Už Ežerėlio vardo garsinimą šventės metu seniūno padėkos raštais buvo apdovanoti nusipelnę Ežerėliui žmonės – tai Artūras Kuzmickas, bendruomenės centro pirmininkas, Inutė Strašinskienė, kultūros centro direktorė, Kęstutis Gumauskas, Ežerėlio kartingų sporto treneris, bei pramogų ir sporto klubas „Ežerietis“ (direktorius Kęstutis Tatarūnas). Maloniai nustebino Ežerėlyje įsikūrusios įmonės UAB „Key elemens“ miestui gimtadienio proga įteikta dovana – daugiabučių namų kvartalo kiemuose ir Ežerėlio darželio žaidimų aikštelėje buvo pastatyti trys vaikų žaidimų nameliai. Seniūnas asmeniškai padėkojo už šią gražią iniciatyvą ir šventės rėmimą.
Netrukus po oficialiosios dalies, šventę tęsė Ežerėlio kultūros centro meno kolektyvai: Šaulių vyrų vokalinis ansamblis „Trimitas“ (vad. V. Kursa), moterų vokalinis ansamblis ir tercetas „Svaja“ (abiejų vad. R. Mažeikienė), moterų tautinių šokių grupė „Vijoklė“ (vad. O. Makauskienė) bei kapela „Samanėlė“ (vad. R. Marma). Ežerėliečius scenoje pakeitė svečiai iš Ringaudų – vaikų folkloro ansamblis „Ringutis“ (vad. L. Apuokienė) ir suaugusiųjų folkloro ansamblis „Ringauda“ (vad. M. Pečiulis). Ringaudiškiai ne tik dainavo ir grojo, bet išjudino ežerėliečius šokiams ir linksmiems pasiūbavimams.
Po folkloro ansamblių sceną užvaldė jaunimo muzika. Scenoje pasirodžius Ežerėlio vaikų roko grupei „Kals!“ (vad. E. Turevičius) bei „Garso faktoriui“ minia tiesiog pašėlo: šoko, plojo ir dainavo kartu su solistėmis Ugne ir Gabriele. Gerai apkildžius kojas šokiams ir delnus plojimams, visi susirinkusieji nuoširdžiai lauke nacionalinės vaikų Eurovizijos nugalėtojų Linos Joy ir Barto pasirodymų. Šokių aikštelė kaipmat užsipildė šių atlikėjų gerbėjais ir ištisą valandą laimės kupinomis akimis šoko su savo numylėtiniais. Dar ilgai ir kantriai po koncerto Lina Joy ir Bartas dalino savo autografus jaunosioms gerbėjoms bei fotografavosi atminimo nuotraukoms.
Jau gerokai sutemus šventinę diskoteką su populiariosiomis estrados ir pop muzikos dainomis tęsė Vladas Daugintis su grupe. 23.30 val. iššovus ežerėliečių A. Pūro ir S. Davainio dovanotus fejerverkus, nuo kurių net lietaus debesys išsisklaidė, atlikėjas savo koncertą tęsė iki pat 24 val.
Atėjus metui atsisveikinti, susirinkusiųjų veiduose matėsi laimės ir džiaugsmo žiburėliai, nes bent kartą metuose visi drauge galėjo pasilinksminti iki valios ir pamiršę savo buities rūpesčius ar žemiškas problemas, klausytis savo mylimų atlikėjų koncerto. Organizatorių nuovargį atpirko nuoširdūs ežerėliečių padėkos žodžiai. Nors 55–eri metai tik trumpas istorijos tarpsnis skaičiuojant didžiųjų miestų istorijos metus, tačiau Ežerėlis gali didžiuotis jau išugdęs labai profesionalius atlikėjus, kultūringus ir linksmus klausytojus bei ypatingai vieningą bendruomenę, susitelkiančią bendram tikslui.
Ežerėlio bendruomenė susitelkė vaikų labui
Birželio 1–oji – dviguba šventė mažiesiems. Šią dieną minime ne tik Tarptautinę vaikų gynimo dieną, bet taip pat džiaugiamės pirmąja kalendorinės vasaros diena. Ežerėlio bendruomenės centras šia proga jau kelintus metus iš eilės organizuoja didelę ir labai turiningą vaikų šventę. Neatsiejama programos dalimi tapo spalvingasis bei edukacinis dviratukų paradas.
Nors apniukęs dangus truputėlį gąsdino organizatorius, vaikams šventės, rodos, niekas negalėjo sugadinti. Tačiau mažiesiems pradėjus rinktis į renginio vietą, vaikų šypsenų pilnas bendruomenės centro kiemas nušvito saulės spinduliais ir oras vėl tapo puikus.
Simboliška, kad į šventę susirinko lygiai šimtas dviratininkų. Dar panašiai tiek ežerėliečių atėjo į renginį be dviračių, bet vedini gerų emocijų ir noro pamoti iškeliaujantiems bei vėliau grįžtantiems dviračių parado dalyviams. Išrykiuoti paradui bei apdovanoti LR Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos dovanotomis šviesą atspindinčiomis liemenėmis, šventės dalyviai buvo pasveikinti svečių, palaiminti klebono. Su didžiule vitaminizuota dovana (vaisių pintine) pasveikinti vaikų atskubėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis, vaikus taip pat pasveikino Ežerėlio seniūnas Gedvydas Celiešius, Ežerėlio slaugos namų direktorė Irena Liutkuvienė, Bendruomenės centro pirmininkas Artūras Kuzmickas pasidžiaugė gausiu būriu dviračių entuziastų bei paaiškino visiems dviračių parado taisykles, o palaiminti klebono Antano Mickevičiaus, parado dalyviai jautėsi visiškai pasiruošę saugiai apvažiuoti visą, aplink Ežerėlį nusidriekusią trasą, ir su šypsenomis grįžti atgal.
Ir gausus paradas, vedamas Kauno rajono PK Noreikiškių nuovados policijos ekipažo, pajudėjo aplink Ežerėlį. Nepilnai po valandos pirmieji dviratininkai jau pasiekė finišo vietą, kur kiekvienas dalyvis dar turėjo pravažiuoti figūrinio dviračių važiavimo trasą. Po ištvermės pareikalavusių užduočių, vaikų laukė smagioji programa su žaidimais ir rėmėjų dovanotomis dovanomis. Kiekvienas dviračių parado dalyvis buvo maloniai nustebintas gavęs saldžias bei praktiškas dovanas (saldumynai bei atšvaitai). Kol vieni vaikai pas Noreikiškių nuovados pareigūnus žymėjo savo dviratukus įvairių nelaimių atveju, kiti vaikai tuo metu skubėjo žaisti azartiškų ir labai linksmų lauko žaidimų. Čia ir kerzas buvo metamas, ir bulvių maišais šokinėjama, ir kreidelėmis ant grindinio piešiama. Azartiška kova ir garsus sirgalių palaikymas išaiškino vaikus laimėtojus, kuriems atiteko smagios ir gausios rėmėjų dovanos. Tačiau ir pralaimėjusių nebuvo – komanda surinkusi mažiau taškų vis tiek buvo apdovanota šiek tiek mažesnėmis dovanėlėmis.
Jei ne susitelkusi Ežerėlio bendruomenė ir nuoširdus bei atsakingas organizatorių darbas, vargu, ar ši vaikų šventė būtų buvusi tokia spalvinga ir gausi malonių staigmenų. Ežerėlio bendruomenės centras nuoširdžiai dėkoja Ežerėlio verslininkams, seniūnijai, kultūros centrui, pramogų ir sporto klubui „Ežerietis“, slaugos namams, Kauno rajono PK Noreikiškių nuovadai bei LR Automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos už neatlygintiną pagalbą surengiant vaikams neužmirštamą šventę.
Atsisveikindama, šventės vedėja Živilė Girdauskaitė linkėjo vaikams gražios, kupinos įspūdžių ir turiningos vasaros bei pasidžiaugė gausiu ežerėliečių būriu susirinkusių į Tarptautinės vaikų gynimo dienos šventę. Net neabejojama, jog šios šventės tradicijos ir toliau plėtosis, kol, galbūt, birželio 1–oji Ežerėlyje taps ne tik vaikų, bet ir visos šeimos švente.
Teatrų šventė Ežerėlyje
2011–uosius Ežerėlyje paskelbus teatro metais, kultūros centro scenoje karaliauja teatras. Birželio 3– iosios Kauno rajono suaugusiųjų mėgėjų teatrų susitikimas teatrų apžiūroje–šventėje vainikavo sezono pabaigimą įspūdingais pasirodymais.
Penki Kauno rajono teatrai į Ežerėlį susirinko ne tik tam, kad parodytų, ką nuveikė per paskutinįjį sezoną, bet ir tam, kad pradžiugintų ežerėliečius originaliais spektakliais bei pabendrautų, artimiau susipažintų tarpusavyje. Penkias valandas trukusi šventė maloniai nustebino tiek žiūrovus, tiek organizatorius, tiek komisiją, kurią šiemet sudarė pirmininkė Laima Kalėdaitė, Samylų kultūros centro meno vadovė bei narės Ona Adamonienė, Kauno rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus Kultūros poskyrio vyriausioji specialistė, Indrė Kaminskaitė, Karolina Jakaitė, Lina Survilaitė – visos VDU menotyros bakalaurantės.
Šventę pradėjo vedėjai Palangos Juzė (Artūras Kuzmickas) ir Domicelė (Jūratė Mackonienė), kurie teatralizuotai pristatė kiekvieną mėgėjų teatrą, vietovę iš kurios jie atvyko, bei spektaklį. Pirmieji, pasinaudoję šeimininkų teisėmis, pasirodė Ežerėlio kultūros centro suaugusiųjų mėgėjų teatras „Dialogas“ (vad. Živilė Girdauskaitė). Buvo rodomas, prieš porą savaičių premjeros metu šiltai sutiktas, P. Tilainės spektaklis „Kipšas ir trylika moterų“. Tai satyrinė buitinė komedija, vaizduojanti komišką rusų valdžios bandymą išlaikyti savo valdžią mažame Lietuvos kaime (apie 1988 metus).
Antrieji savo spektaklį pagal T. Viljimsą „Netikusi vakarienė“ rodė Neveronių kultūros centro suaugusiųjų mėgėjų teatras „Židinys“ (vad. A. Valickienė). Gėlėmis išpuoštoje scenoje buvo vaizduojama itin aktuali ir skaudi šiandienai tema – pagyvenusių žmonių nereikalingumo, atstūmimo problema. Po trumputės pertraukėlės scenoje jau karaliavo aktoriai iš Čekiškės – suaugusiųjų mėgėjų teatras „Pelėda“ (vad. K. Kriščiūnienė). J. Grušo komedija „Nenuorama žmona“ buvo puikiai sutikta publikos. Žiūrovai nekantriai laukė Voškonių kultūros centro suaugusiųjų mėgėjų teatro „Siena“ (vad. Hana Šumilaitė) pasirodymo. Spalvingi aktorių kostiumai, puikus vaidmenų atlikimas, režisierės profesionalumas nepaliko abejingų susirinkusiųjų. Voškoniškiai scenoje pasirodė su S. Mrožeko spektakliu „Lapino medžioklė“, kuriame buvo galima įžvelgti bent kelias skirtingas potemes bei interpretacijas.
Į kultūros centrą susirinkusiuosius itin intrigavo Vilkijos kultūros centro suaugusiųjų mėgėjų teatras „Vizija“ (vad. I. Štilpaitė), kurių sceninė apranga buvo itin įspūdinga. Svečiai iš Vilkijos rodė F. Šilerio kostiuminę dramą „Marija Stiuart“. Visi buvo sužavėti tiek sudėtingų vaidmenų atlikimu, tiek kostiumais, tiek pačiu spektaklio tragiškumu.
Visos šventės metu, tarpuose tarp spektaklių, svečius ir žiūrovus linksmino Ežerėlio kultūros centro kapela „Samanėlė“ (vad. R. Marma). Tad į šventę susirinkę ežerėliečiai mėgavosi ne tik teatro teikiamais malonumais sielai, bet ir šoko bei dainavo pertraukėlių metu.
Jau gerokai įvakarėjus skirstantis teatro mylėtojams nuo jų veidų nedingo šypsenos. Visi nuoširdžiai džiaugėsi, jog pagaliau ir Ežerėlis sulaukė didelės teatrų šventės, nes ši meno šaka šiame mieste yra labai mėgstama ir laukiama. Ilgai delsusią ateiti vasarą ežerėliečiai pasitiko puikia nuotaika, saulėtomis dienomis bei itin mėgstama meno šaka – teatru.
Ežerėlio vaikai svečiavosi „Burbulionijos“ šalyje
Gegužės 20–osios pavakarę Ežerėlyje įvyko neįtikėtinas dalykas – pilna salė susirinkusių vaikų pusvalandžiui atsidūrė magiškoje balionų šalyje, vadinamoje Burbulionija. Ežerėlio kultūros centro jaunimo dramos grupė pakvietė vaikučius į ilgai lauktą „Burbulionijos“ (rež. Ž. Girdauskaitė) premjerą.
Jaunimo dramos grupė į pirmąją repeticiją susirinko daugiau nei prieš metus. „Burbulionija“ – taip pirmasis rimtas darbas parodytas „didžiojoje scenoje“, tačiau jau ir anksčiau su atskira programa buvo pasirodyta Kovo 11–osios minėjimo koncerte, Ežerėlio miesto šventės Vaikų programos dalyje, Raudondvaryje vykusioje Derliaus šventėje. Tačiau prieš ilgai lauktą premjerą jaudulio vis tiek buvo su kaupu.
Burbulionija – tai stebūklingoji balionų šalis, kurią užgrobė piktoji valdovė Klastienė, o visus joje buvusius balionus paslėpė, kad niekas negalėtų jais džiaugtis. Šelmė ir Teisutė Melagauskaitė, smalsiosios Žemės planetos mergaitės, nukeliauja į paslaptingąją Burbulioniją vaduoti balionų. Nugalėjusios visas kliūtis ir įveikusios Klastienę, Šelmė ir Teisutė, padedamos Bambeklės Burblevičienės ir šuns Balionbolio, išvaduoja balionus, o piktąją valdovę priverčia pripažinti negražiai pasielgus.
Į sceną pabirę balionai labiausiai pradžiugino salėje sėdėjusius vaikus. Stebūklingieji balionai galiausiai buvo išdalinti ežerėliečiams, kad šie atkeliautų į spalvingąją ir gražiąją Burbulionijos šalį. Dar ilgai po premjeros mažieji kalbėjo burtažodį ABRIKI – MABRIKI, ŠALIMBA – RIMBA ir padedami balionų bandė nuskristi į Burbulioniją.
Tiek vaikiško naivumo, entuziazmo ir nuoširdžių šypsenų Ežerėlis jau seniai buvo matęs. Pilna salė vaikučių leidžia tikėti, jog ateityje šiame, tarp miškų įsikūrusiame mieste, mėgėjiškas teatras dar labiau išsiplėtos ir taps viena mėgstamiausių ežerėliečių pramogų.
Spektaklio „Kipšas ir trylika moterų“ premjera ežerėliečiams
Aštuoni mėnesiai intensyvių repeticijų ir gegužės 14–osios vakarą įvyko ilgai laukta Ežerėlio kultūros centro suaugusiųjų teatro „Dialogas“ Petro Tilainės spektaklio „Kipšas ir trylika moterų“ (rež. Živilė Girdauskaitė) premjera. Tą vakarą užkulisiuose sklandęs nerimas ir įtampa, kaip rūkas išgaravo aktoriams užlipus į sceną ir pradėjus vaidinti.
„Kipšas ir trylika moterų“ – tai satyrinė buitinė komedija, kurioje kiekvienas personažas išsiskiria stipriu charakteriu, paremtu itin ryškiu tekstu. Spektaklis vaizduoja tipinį Lietuvos kaimą apie 1988 metus, kuomet vyko svarbūs politiniai persitvarkymai ir neramumai. Tačiau rimtos temos, personažų pagalba, paverčiamos komiškomis scenomis, kurios kelia šypseną tuos laikus dar menantiems ir savo kailiu išgyvenusiems žiūrovams.
Į premjerą susirinkusi pilna salė žiūrovų puikiai priėmė aktorių įtaigiai suvaidintą spektaklį. Dažna juoką kelianti frazė, buvo sutikta garsiu juoku ar net plojimais, kurie bylojo, jog spektaklyje gvildenama tema vis dar artima šiuolaikiniam teatro žiūrovui. Kai kurių į sceną išėjusių vaidinti aktorių nepažino net artimiausi kaimynai, draugai. Itin ryškūs spektaklio moterų charakteriai, pasižymintys komiškumu, tradiciniais tiems laikams posakiais ir autentiškais kostiumais bei grimu.
Po spektaklio sceną užplūdo „gėlių jūra“. Priėmę glėbius gėlių, aktoriai neslėpė džiaugsmo ir šypsenų, o salėje dar ilgai netilo plojimai ir padėkos bei nuostabos šūksniai. Prieš spektaklį tvyrojusi įtampa ir nerimas pavirto į teigiamas emocijas, kurios dar ilgai džiugins ne tik „Dialogo“ aktorius, bet ir ežerėliečius. Spektaklio „Kipšas ir trylika moterų“ premjera tik patvirtino jau seniai žinomą tiesą – teatrui Ežerėlyje lemta dar ilgai gyvuoti.
Režisierė ir suaugusiųjų mėgėjų teatro „Dialogas“ vadovė nuoširdžiai dėkojo visiems aktoriams už jų stropumą, atsakingumą ir betarpišką bendradarbiavimą repeticijose. Visus mėgėjų teatro mylėtojus Ežerėlio kultūros centras pakvietė į šių metų birželio 3 dieną Ežerėlyje vyksiančią Kauno rajono mėgėjų teatrų šventę, kurios metu pasirodys net keturi Kauno rajono teatrai.
Tradicinis tremtinių suvažiavimas Ežerėlyje
2011-ieji – didžiųjų netekčių paminėjimo metai. Tradiciškai pirmąjį birželio šeštadienį, kaip ir kiekvienais metais, ežerėliečio, buvusio tremtinio, Vyto Sinkevičiaus iniciatyva, iš įvairių Lietuvos vietovių į Ežerėlį suvažiavo buvę tremtiniai. Šis susibūrimas jau keturioliktasis. Už tremtinius – gyvus ir jau iškeliavusius anapilin – Ežerėlio klebonas Antanas Mickevičius aukojo šv. Mišias. Po šv. Mišių tremtiniai dalijosi savo prisiminimais, Ežerėlio kultūros darbuotojai ir meno mėgėjai skaitė poetų tremtinių eiles, moterų vokalinis ansamblis (vad. R.Mažeikienė) atliko keletą dainų. Po to visi vyko į Ežerėlio girininkijos kiemą, kur vaišinosi kareiviška koše, šnekučiavosi, dainavo dainas apie Tėvynę.
Renginyje dalyvavo ir atsiminimais dalijosi buvęs partizanas, politinis kalinys, apdovanotas Vyčio kryžiumi, mūsų kraštietis Vytautas Balsys, žmogus su meile besirūpinantis istorinio atminimo išsaugojimu. Jo iniciatyva yra pastatyti paminklai laisvės kovų dalyviams Žiemkelyje (žuvusiems partizanams), Zapyškyje atstatyta partizanų žeminė Drapakampio miške.
Susirinkusieji džiaugėsi galimybe pasimatyti, pabendrauti, dėkojo vieni kitiems ir skirstėsi su viltimi susitikti ateinančiais metais ir vėl.
Teatro dieną Ežerėlyje – dviguba šventė
Kovo 25 dieną, penktadienį, į Ežerėlio kultūros centrą rinkosi nemažas būrys teatro mylėtojų. Ežerėlio vaikų teatro grupė „Indigo“ (vad. Živilė Girdauskaitė) pakvietė savo draugus, tėvus, senelius, kaimynus ir artimuosius į vienerių metų gimtadienio šventę, skirtą Tarptautinei teatro dienai.
Šventė prasidėjo išradingu „Indigo“ vaikų pasveikinimu visiems susirinkusiesiems. Tik pasirodę scenoje, mažieji aktoriukai susilaukė gausių aplodismentų ir nuoširdžių palaikymo šypsenų. Po įžanginio vadovės, režisierės žodžio prasidėjo „tikroji“ šventė. Maloniai nustebino svečių iš Zapyškio – vaikų dramos studijos „Svajoklis“ (vad. Ž. Girdauskaitė) parodytos dvi lietuvių liaudies sakmės šešėlių teatro aplinkoje. Gražios dekoracijos, įdomiai pateiktas spektaklis ir stipriai iš jaudulio plakančios vaikų širdutės užbūrė kiekvieną salėje susirinkusį teatro mylėtoją.
Netrukus sugaudė dar garsesni plojimai, nes prasiskleidusi uždanga išdavė, jog netrukus žiūrovai išvys labai lauktą „Indigo“ vaikų spektaklį „Skruzdėlė Atsiskyrėlė“. Jaunieji aktoriai, atlikdami savo vaidmenis, jautėsi labai išdidūs, galėdami ilgų repeticijų rezultatą parodyti visiems savo draugams ir artimiesiems. Kiekvienas jų ištartas žodis ar atliktas veiksmas bylojo, jog ši meno rūšis ir saviraiškos priemonė jiems teikia didžiulį malonumą. Po nusilenkimo sceną užplūdo gėlės, sveikinimo žodžiai ir gimtadienio dovanos. „Indigo“ sveikino jų vyresnieji draugai – Ežerėlio jaunimo teatro grupė (vad. Ž. Girdauskaitė), Zapyškio „Svajoklis“, Ežerėlio vidurinė mokykla, tėveliai, draugai bei kiti teatro mylėtojai. „Indigo“ vadovei pasveikinus mažuosius su jų dviguba švente (Tarptautine teatro diena ir kolektyvo vienerių metų švente) ir įteikus saldžiausią tortą, visi buvo pakviesti į gimtadienio diskoteką, kurioje, be kita ko, buvo dar ir gausiai nuklotas vaišių stalas.
Taip, kupina įspūdžių, geros nuotaikos ir dovanų, praėjo dviguba teatro šventė Ežerėlyje. Po kiekvieno tokio renginio tik patvirtinama tiesa, kad teatro menas niekada nepražus. Nors ir keičiasi kartos, spektakliai visuomet susilaukia artipilnės žiūrovų salės. Ir visai nesvarbu, ar tai profesionalusis teatras su didžiąja scena, ar mažo miestuko kultūros centro salė pilna nuoširdaus vaikiško entuziazmo, noro pasirodyti ir parodyti visai kitą savo individualybės pusę. Ežerėlyje teatras gyvuoja ir dar ilgai gyvuos, nes tokios gražios ir „šviesios“ šventės nenueina užmarštin.
Roko klubas kviečia į karaokės vakarėlius
Pirmasis bandymas jau įvyko 2011 03 19 bendruomenės namuose. Net vėsios šių namų sienos įkaito nuo norinčiųjų dainuoti! Jauniausia vakarėlio dalyvė nė dviejų metukų neturinti Gabija įsidrąsinusi ne tik dainavo su tėčiu, bet ir šoko. Aktyviausia vakarėlio dainininke tapo Rasa!
Prisijunkite ir Jūs! Informacija tel. 8 687 823 61
Ežerėlio kapelos koncertas bendruomenei
Neįtikėtinai gausiai šeštadienio vakarą Ežerėlio žmonės rinkosi į kultūros centrą pasiklausyti Ežerėlio kapelos „Samanėlė“ (vad. R.Marma) koncerto. Tokia gausa žiūrovų tik dar kartą priminė, jog mes esame neabejingi tradiciniam liaudies menui, mokame džiaugtis dvasinėmis vertybėmis.
Kapela, užpernai atšventusi kūrybinio darbo dešimtmetį, per pusantrų metų parengė naują programą, kurioje – aštuoniolika kūrinių. Per pastaruosius metus kolektyvas dažnai koncertuodavo gretimuose rajonuose, išvykose į Maskvą, Vokietiją, o ežerėliečiams – tik bendruose koncertuose po keletą kūrinių teskyrė. Taigi, šį savaitgalį miestelėnų mėgiamas liaudiškos muzikos kolektyvas pagaliau atidavė duoklę savo bendruomenei – iki pat vakaro linksmai muzikavo, gražiai dainavo – daugybė dainų išdainuota, grojamos muzikos skambesys, glostė ne tik ausis, bet ir sielą. Smagu linksmintis su artimos sielos žmonėmis! Ilgai tą vakarą džiugino muzikantai savo melodijų vingrybėmis, žiūrovai, geros nuotaikos užvaldyti, žavėjosi muzikantų meistriškumu. Koncertui besibaigiant, linksmai nusiteikę miestelėnai ir jų svečiai tarsi žadėjo būti ištikimi kolektyvui, nuolat lankytis kapelos koncertuose, po kurių lieka išties giedra širdyje ir naujos viltys susitikti.
Ežerėliečiai negailėjo muzikantams ir dainininkams aplodismentų, gėlių už puikų dovanotą koncertą, seniūnaičiai kolektyvui padovanojo „dešimtojo kapelos nario“ – dūdoriaus skulptūrą.
Nuoširdus, aktyviai įvairiuose renginiuose dalyvaujantis ir vieningas Ežerėlio kapelos kolektyvas – tai vietos tradicijas puoselėjančio mūsų miesto simbolis, savo pakilia dvasia užkrečiantis visus. Sėkmės jiems!
Ežerėliečiai pagerbė holokausto aukų atminimą
Holokaustas – viena žiauriausių XX–ojo amžiaus tragedijų. Kiekvieno didesnio miestelio istorija mena tose apylinkėse vykusias žydų tautybės žmonių žudynes. Ne išimtis ir Kauno rajonas. Čia yra žinomos net septynios masinių kapaviečių vietos. Todėl 2011–uosius paskelbus holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais, prie šios gražios iniciatyvos nusprendė prisidėti ir Ežerėlio bendruomenė.
Saulėtą, bet šaltą šeštadienio rytą iš Ežerėlio link Dievogalos kaimo, Zapyškio seniūnijoje, pajudėjo šiaurietiško ėjimo lazdomis entuziastai - pramogų ir sporto klubas „Ežerietis“ šiuo žygiu pagerbė 1941 metais Zapyškio apylinkėse sušaudytų 281 žydo aukų atminimą. Žygio dalyviams atkeliavus iki žydų genocido atminimo paminklo Dievogalos kaime, ten jų jau laukė taip pat nemažas būrelis šio minėjimo dalyvių. Prie paminklo buvo uždegtos atminimo žvakelės, padėtas gėlių krepšelis, skambėjo jausminga birbynės melodija. Renginio svečias profesorius Aleksandras Vitkus trumpai supažindino su nacistinės okupacijos metais nacių ir jų kolaborantų Lietuvoje vykdytu žydų genocidu.Trumpą žydų istorijos Lietuvoje apžvalgą pateikė gidas–istorikas Chaimas Bargmanas. Labai nuoširdžią, jausmingą ir informatyvią kalbą susirinkusiems pasakė Tarptautinės krikščionių ambasados Jeruzalėje atstovai Lietuvoje – minėjimo svečiai Michael ir Fausta Maass. Gerbiamas Michael susirinkusiuosius palaimino jidiš kalba, po kurio visi minėjimo dalyviai buvo pakviesti sušilti prie karštos arbatos puodelio.
Ramiai spingsint žvakelėms, kurios tarsi įamžino Holokausto aukų atminimą ir pagarbą, skambant graudžiai birbynės melodijai - ši vieta amžinai bylos apie šventoje medžių paunksmėje patirtą pažeminimą, sulaužytus žmonių likimus ir gyvenimus, apie neteisingą, žiaurų ir nežmonišką fašizmo susidorojimą su žydų tauta. Ši ir panašios akcijos – tai ne tik mūsų duoklė istorijai, bet ir pareiga viso pasaulio žydijai – unikali litvakų kultūra neturi žūti.
Už šią gražią iniciatyvą ir idėją dėkojame Ežerėlio seniūnijai, pramogų ir sporto klubui „Ežerietis“, Jolantai Marijai Malinauskaitei, Ežerėlio kultūros centrui. Ačiū, kad žydų tautos reikšmė vis garsiau pasiekia kiekvieno lietuvio širdis.
Tyliai rusenant žvakėms Ežerėlis pagerbė Sausio 13–osios aukas
Šalta, drėgna, žvarbu – visai kaip tuomet, lygiai prieš dvidešimt lietuviams stojus ginti taip sunkiai iškovotos Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės. Tik šįkart vilties bei tikėjimo mažiau apie geresnį rytojų.
1991–ųjų metų sausio įvykių metu (nesvarbu kur: ar Vilniuje prie Parlamento ir televizijos bokšto, ar Juragiuose prie Kauno televizijos perdavimo stoties, ar Sitkūnuose prie radijo stoties pastato) aiškiai buvo girdimas ir Ežerėlio vardas. Visoje šalyje tuomet nebuvo abejingo susiklosčiusiai situacijai. Ne išimtis ir Ežerėlio gyventojai. Prieš dvidešimt metų vyko organizuoti vežimai budėjimams į Juragius bei Vilnių, kurių metų dauguma ežerėliečių papildė laisvės gynėjų gretas strategiškai svarbiose Lietuvai vietose. Todėl 2011–ųjų metų sausio 13–osios dienos minėjimas Ežerėlio kultūros centro salėje buvo skirtas ne tik aukoms pagerbti, tačiau ir supažindinti jaunąją ežerėliečių kartą su jų kraštiečiais – laisvės gynėjais.
Daugumos salėje susirinkusiųjų žmonių akyse galima buvo įžvelgti kraupius to meto įvykius, skausmo, kančios ir užuojautos persmelgtus veidus. Tris kartas atstovavę minėjimo skaitovai jautriais ir itin prasmingais tekstais sugraudino ne vieną tuos žiaurius įvykius išgyvenusį ežerėlietį. O svečiuose dalyvavęs Kovo 11–osios akto signataras Leonas Milčius pademonstravo žiaurumo ir nežmoniškumo pilną trumpametražį filmą apie Sausio 13–osios įvykius bei pasidalino prisiminimais, kokį sunkų kelią nuėjo Lietuva, kol pasiekė šį – daug šviesesnį rytojų. Į sceną pakviesti ežerėliečiai, kurie savo krūtinėmis gynė Lietuvos laisvę, buvo sutikti aplodismentais, jiems įteiktos simbolinės ugnies spalvos rožės, atspindėjusios tuo metu jų širdyse liepsnojusius jausmus.
Nuskambėjus graudiems gitaros muzikos garsams ir žvelgiant į žvakelių šviesos apšviestas Lietuvos didvyrių nuotraukas, viliamės, daugumą užplūdo jausmas: „testiprina mus mintis, jog lengva niekada ir nebūna... Teneapleidžia viltis, jog ir tamsu gyvenime nebus. Jei laikas tą viltį patvirtintų, mus pateisintų visi tą žiaurią Sausio 13–osios naktį už Lietuvą galvas padėję“.
